sėlynos

sė́lynos sf. pl. (1) KlbII13(Lkm), Sv, Ds, sė́linos (1) KŽ, (3^a) KŽ; SD235, RtŽ, N žr. sėlenos: Sėlynom pradėk girdyt, tuoj daugiau karvės pieno duoda Šmn. Iš malūno sėlynų nebesusirenki Kpr. Tik su sė́lynom apboraujam kiaulių ėdį Lš. Su sėlinõms buvo samdininkai šerami Jdr. Kanapių sėlinas valgo su sukru ar su druska Šts. Miltai bei sėlinos, kad didžioje krūvoje ir ilgai sukrauti gul, iš savęs užsidega S.Dauk.